„Iš Konstantino miesto antrą kartą atvykdamas į Boloniją, noriu atnešti jums mūsų Bažnyčios apkabinimą ir brolišką taikos bučinį“. Taip kreipėsi į kunigus ir dvasininkus ekumeninis Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus, kuris rugsėjo 12 - 15 dienomis dalyvavo Bolonijos vyskupijos eucharistiniame kongrese. Tris dienas trukęs kunigų ir vienuolių susitikimas pradėjo intensyvią programą Bolonijos bažnyčiai, kurią vainikuos popiežiaus Pranciškaus vizitas spalio 1 dieną.
„Patriarcho Baltramiejaus žodžiai padės mums augti“, - pristatydamas patriarchą kunigams sakė Bolonijos arkivyskupas Matteo Zuppi. Patriarchas savo kalboje, kurios tema buvo „Šventoji Dvasia Bažnyčios liturgijos paslaptyje“ sakė priėmęs su didžiuliu džiaugsmu Bolonijos arkivyskupo Matteo Zuppi kvietimą pasidalinti šia svarbia bendrystės akimirka. „Vyskupijos dvasininkų susitikimas kartu su savo vyskupu yra didžio gyvybingumo ženklas, nes leidžia keistis nuomonėmis ir patirtimis, tai dvasinė formacija ir augimas, o ypač bendrystės ieškojimas, Šventosios Dvasios liepsna Dievo Bažnyčioje“. Baltramiejus kalbėjo ir apie sakramentus, paminėdamas, kad „Rytams jie nėra vien vaistai nuo mūsų nuodėmių ir mūsų poreikiams, tačiau visų pirma Dievo apsireiškimas ir jo dieviškos energijos išsiliejimas“.
Konstantinopolio patriarchas lankėsi Bolonijoje jau antrą kartą. 2005 m. jį priėmė tuometinis vyskupas kardinolas Carlo Caffarra, su kuriuo koncelebravo iškilmingas vakarines pamaldas Šv. Petronijaus bazilikoje. Šią savaitę vykusio vizito metu Konstantinopolio patriarchas dalyvavo Dieviškojoje Šv. Kryžiaus išaukštinimo liturgijoje, šią iškilmę mini tiek katalikai, tiek ortodoksai bei lankėsi Monte Sole vienuolyne.
Įstatymų leidybos asamblėjoje vyko patriarcho Baltramiejaus Lectio mgistralis apie aplinkos ir gyvybės saugojimą, po jos patriarchui buvo suteikta regiono garbės pilietybė. Baltramiejus kalbėjo: „Net jei dėl istorinių aplinkybių šiandien krikščionių sumažėjo, Bažnyčios stiprybė ir svarba lieka nepakitusi, net ir šiandienos iššūkių akivaizdoje, kur vis labiau reikia gesinti bet kokio pobūdžio fundamentalizmus, kad skatintume atvirą dialogą tarp religijų, kultūrų, ideologijų ir ekonominių sistemų“. Baltramiejus stabtelėjo ties jam svarbia kūrinijos tema, kuri pernai metų rugsėjo 1 dieną paskatino jį kartu su Popiežiumi Pranciškumi pasirašyti bendrą dokumentą. „Kiekvienas veiksmas gali suteikti saugumą, jei jis skatina aplinkos tvarumą. Todėl atnaujintas dėmesys mūsų „bendriems namams“ nėra tik kelių asmenų išskirtinė prerogatyva, tačiau kiekvieno žmogaus absoliutus gebėjimas tapti gyvybės puoselėtoju, ne tik šiandienos gyvybės, bet ir rytojaus“, kalbėjo patriarchas, pabrėždamas, kad saugoti aplinką reiškia saugoti gyvybę, ir cituodamas popiežių Pranciškų sakė, jog gamtos saugojimas ir tarnystė kitam yra neatsiejami dalykai. Aplinkos teisingumas ir socialinis teisingumas yra tampriai susiję.
Patriarchas pabrėžė, kad reikia ne tik gydyti aplinkos krizės simptomus, tačiau suprasti jos priežastis, įveikti mitą, kad civilizacija remiasi tik nesibaigiančiu progresu, proto dominavimu ir neribotu augimu, ir įvardinti krizę kaip kultūros krizę, kuri prarado pasaulio sakralumo prasmę, nes prarado savo santykį su Dievu.
Pasak patriarcho Baltramiejaus, to, kas dabar vyksta planetoje, šviesoje religijos pasaulis gali būti išties galingas sąjungininkas dedant pastangas įveikti krizes, kurios slegia mūsų visuomenes pasitelkdamas aplinkos teisingumą, socialinį teisingumą, kovą su fundamentalizmu ir rasizmu, gebėjimą priimti sąmoningai ir tvariai, kultūros ir tradicijų puoselėjimą, biologinės įvairovės vertinimą ir saugojimą. (Vatikano radijas)
